vargšas

var̃gšas, -ė smob. (2) KI93, J, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; I, D.Pošk, S.Dauk, LL8 1. Lnk, Kl, Žeml, Skp vargstantis, skurstantis žmogus, varguolis, neturtėlis: Var̃gšai buvom dideli, dideli var̃gšai Skd. Padegėliai mes buvom, amžini var̃gšai End. Ne vienas ponas atėmė iš vargšo žmogaus paskutinį, jo prakaitu aplaistytą žemės sklypelį J.Balč. Vargšų gyvenimo skurdumas neapsakomas rš. Buvo koks paprastas darbininkelis var̃gšas – ans ką galėjo turėti?! Rdn. Dejuos i prašys pašventorė[je] atsisėdęs, jau toks var̃gšas Tl. Jis nieko var̃gšam, ubagam nedavė Slm. Bagočius jau eina ant durų, o vargšas prašo paskui eidamas auksino LMD(Žg). Ponų kelias – lygus šilkas, vargšo – vienos dilgės S.Nėr. | prk.: Ar mūsų amžius pasidarė toks sudėtingas, ar mūsų kalba tokia neturtinga ir vargšė, kad nepajėgia išreikšti jauno žmogaus? J.Marcin. ^ Vaikai be tėvo pusiau našlaičiai, be motinos – vargšai LTR(Jnš). Amžina bėda tik vargšus ėda KrvP(Sd). Nuo vargšo skolininko geri ir pelai LTR. Var̃gšam dangus Upt. 2. kas nelaimingas, pasigailėtinas: Tai jis kaip davėsi galvą, var̃gšas i paliko ne toks ka visai durnas, bet ir ne protingas Šln. I tie kareiveliai var̃gšai pri tos šulinės vandenį sema Kl. Kiek čia tau, var̃gše, beatliekta tų piningų Sd. Ką tu čia, vargšas, prieš juos stengsies! J.Jabl. Var̃gšau! (voc.) Kv. Te žmogui, vargšui, ir nesisekė [p]Snt. Ans teip daug metų netura dar, var̃gšą buvo išvežę Sd. Atsikels var̃gšė [teta], mals mals nuo dvylektos Grz. Kiekvienas jo žodis kirto vargšus tėvus kaip botagu Mš. Negalì gerti, – visi veiza kaip į didelį var̃gšą Rdn. O tie piemineliai vargšẽliai, ta jau tų liūb i skūros būs nu vabalų nuėstos End. Aš vargšas piemenėlis, nuplyšo naginėlės (d.) Nm. Jau vargšẽlis ant vežimu bevažiuojąs, ir galvą sutvarstytą turėjo Krtn. Neverk, dukre mano, neverk, vargšaitėle (d.) Ob. Nurimki, kūdikėl! Nurimki, mano vargšute! Vd. Gimė mergelė, tokia smulki, vargšelė, buvo Šts. Aš, vargšė našlaitėlė, neturiu motinėlės LTR(Alv). O kame dabar tas vargšas Girdenis vietą rado, kur didims speigams esant palįsti galėtų? S.Dauk. | Išnuodijo tas biteles vargšès, i tų nebėr Vgr. Zylutės var̃gšės prie miško, geniukas atlekia i kėkštai Gdž. Žąsys lauk išeit negalia var̃gšės – sniego šitiek privaryta Jrb. Žvirblelis nabagelis, sušalo vergšẽlis Pln. Peršovė šunelį vargšiukėlį rš. Va kap jis lekuoja vargšỹtis Graž. | prk.: Nuvyto vargšės mano gėlės J.Balč. Pasibaigęs jau visas kaimas, var̃gšas Šk.